- išneršėti
- išneršė́ti 1. Š, Prk žr. 1 išneršti 1: Raudos, ešeriai jau išneršė́jo J. Katrą pagauni, visos jau išneršė́ję Ds. | prk.: Katė pareita, kaži a da nebūs išneršė́jus (atsivedusi kačiukus) Dov. | refl.: Kuojos parnedėl ir išsineršė́jo Ds. Lydekis negali išsineršė́t ir dvesia Ds. | prk.: Ir sučiujijo (susekė, suuodė) moterys, kad ana išsineršėjo (pagimdė) ir vaikščioja tuščia Dkšt. 2. intr. prk. ištuštėti: Kaip išalko, išneršė́jo pilvas kaip žuvies, t. y. ištuštėjo J. Išneršė́jo (sulyso) ir kunigai Ggr. ║ išretėti, išnykti: Plaukai išneršė́[ja] par laiką Kl. | refl.: Išsineršė́j[o] (išsileido) pinigai Lp. \ neršėti; išneršėti; nuneršėti; perneršėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
